Garbingas žemietės įvertinimas (1)

Sakoma, savo krašte pranašu nebūsi, kai kalbama apie žmones, garsėjančius savo veikla. Įvardijant Nijolės Balčiūnienės veiklą Lietuvoje ir už jos ribų, šis posakis tinka tik iš dalies. Raseinių rajone ne kiekvienas žino apie kilusią iš Maslauskiškių kaimo prie Betygalos, po studijų Vilniaus universitete gyvenančią  ir dirbančią Vilniuje Nijolę Leščinskaitę – Balčiūnienę. Ko gero, apie ją daugiau žino lietuviškų salelių gyventojai Lenkijoje ir Baltarusijoje, bei tautinės kultūros baruose besidarbuojantys sostinėje,  nei Raseinių rajone, iš kurio išvažiavo prieš kelis dešimtmečius.

        Šiemet  Valstybės - Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dienos proga Lietuvos respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje įteikė kelioms dešimtims lietuvių ir užsienio valstybių piliečių. Už indėlį į  lietuvybės saugojimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanota buvo ir Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidilė Nijolė Balčiūnienė.   

      Dar studijuodama geografiją, Nijolė  įsitraukė į  universiteto „Žygeivių klubo“ veiklą, keliavo po Lietuvą, rinko kraštotyrinę medžiagą, dainavo liaudies dainas. Ji ilgametė liaudies dainų klubo „Raskila“ dalyvė.  Su klubo nariais 1999 m. dalyvavo Rasų šventėje Maslauskiškėse, supažindino  betygališkius ir raseiniškius  su papročiais, apeigomis. Vilniečiai  džiaugiasi  jos rengiamomis Rasomis Verkių regioniniame parke, žygiais po Vilniaus apylinkes, kuriuos pradėjo rengti dirbdama Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje.  Nijolė prisimena, kaip skatino vilniečius keliauti po apylinkes, suprasti ir pažinti gamtą, būti darnoje su ja.

   Etninės kultūros, lietuvių kalbos tarmių, tautinių vertybių, lietuvybės pietryčių Lietuvoje ir etninėse lietuvių žemėse puoselėtoja N. Balčiūnienė yra ilgametė „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja  ir Lietuvos Respublikos Seimo Etninės kultūros globos tarybos narė. 1993–1999 m. ji  dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Užsienio lietuvių skyriuje. Kuravo Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos ir kitų valstybių lietuvių bendruomenes, palaikė ir tebepalaiko ryšius su etninėse žemėse gyvenančiais lietuviais.

Sveikiname žemietę su garbingu apdovanojimu,  link kurio kelias  prasidėjo ten, „ kur Dubysos atkrančiai žali“.

Dubysos regioninio parko
vyr. specialistė  kultūrologė Laimutė Pečkaitienė