2018-10-18, ketvirtadienis, 03:29.     Šiandien Kalnujai saulė teka 08:08, leidžiasi 18:24, dienos ilgumas 10:16.

Prisiminimų sušildyti

2013-09-30, Visų seniūnijų vardu, Justina Šaulienė, Girkalnio seniūnė
Prisiminimų sušildyti

   Prisiminimas - pats gražiausias jausmas, nes išgyventą laiką atkuria iš naujo. Tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad gražiausia ir įspūdingiausia šventė įvyko rugsėjo 21-ąją. Ši šventė -  neeilinė, skirta miesto 760  metų jubiliejui. Į ją susirinko mūsų rajono žmonės ir svečiai iš kaimyninių rajonų, bendradarbiaujančių valstybių. Suvažiavo palikę namuose savo rūpesčius, sunkumus, problemas bei nepasitenkinimus. Visą miestą buvo užvaldęs triukšmingas savų ir svečių šurmulys: kalbos, dainos, muzikos garsai – klegėjo tradicinė rudens šventė.

 

 

   Skubėjome į miesto gimtadienio šventę ir mes, girkalniškiai. O ko neskubėti? Derlius jau beveik nuimtas, teliko paskutinieji rudens darbai, o gražiausių žiedų gamtoje dar pakankamai daug, kad galėtume pasigrožėti tuo, ką dovanoja ruduo, ką gali sukurti darbščios kūrybingo žmogaus rankos.

 

 

   Žingsniuojant miesto gatvėmis sukosi galva ir akys raibo nuo įvairovės: ant stalų kvepėjo sudėti pyragai, pyragėliai, sausainiai, sausainėliai, seiles vos spėjai ryti žiūrėdamas kaip gražiai supjaustyti skilandžiai, vyniotiniai, kaimiška duonutė. Kiekvienas seniūnijos kiemelis atrodė tarsi mažas kaimas ir stebino savo spalvomis, išmoningais puošiniais, rankdarbiais, skambiomis dainomis ir vaišėmis. Juose oriai vaikščiojo šilkais pasipuošusios damos, prieš jas skrybėles kėlė garbūs ponai, šalia jų stoviniavo nedrąsūs, tarsi iš Žemaitės apsakymų atkeliavę, kaimiečiai. Akį traukė ir džiugino gražiausi vaisiai, daržovės ir uogos, įvairiaskonis bitininkų medus, maloniai gomurį nuteikianti sūdyta ir rūkyta žuvis, virta žuvienė, didžiuliai sūriai, viliojo šviežių lašinukų  kvapas...

 

   Stebino seniūnijų moterų bei vyrų rankdarbių gausa: drožta, pinta, siuvinėta, austa, velta, rišta... ir dar daug visokios parodytos išmonės buvo galima pamatyti. Šaunūs kiemelių savininkai  kvietė užsukti  ir siūlė paragauti ir žvėrienos kepsnių, troškinių, dešros bei kitų ne kasdien ant stalo dedamų skanėstų, o gera nuotaika ir skambiomis liaudiškomis dainomis visus priėmė ir išlydėjo muzikantai.

 

   Kad tokį grožį sukurtų, kiemelių šeimininkai turėjo nestokoti fantazijos, kūrybiškumo, nes visa tai bylojo, ką meilė darbui ir darbščios rankos gali paversti tikru menu. Ne vienas pavaišintas praeivis tvirtino, kad svarbiausieji šios šventės šeimininkai ir svečiai – kaimiečiai, nes kaimas jau nuo seno Lietuvos stiprybės šaltinis.

 

 

   Visų seniūnų vardu šiandien savo žmonėms tariame nuoširdų, lietuvišką AČIŪ. Dėkojame  mūsų  visiems darbštiems žmonėms už jų triūsą, išmonę, kasdienį darbą, nes norime, kad kiekvienas, prisidėjęs, kad jo seniūnijos kiemas būtų turtingesnis, žaismingesnis, liktų pastebėtas ir įvertintas.Tačiau net ir pati gražiausia padėka negali atstoti nuoširdžios paramos ir pastangų, kurių reikia, kad šventė įvyktų ir būtų tokia įspūdinga. Tai kolektyvinis darbas, kuriam seniūnai kasmet suburia didžiulę komandą.

 

 

   Daug gražių prisiminimų visiems paliko šventė, nes namo grįžome patenkinti ir tvirtai įsitikinę, kad seniūnijas gaubia ne vien rūpesčiai. Mūsų  gyventojai sugeba sau ir kitiems sukurti malonių, gyvenimą praskaidrinančių akimirkų.

 

 

 

 

Contact form

Šios dienos vardadieniai